Kražiai – gilią istoriją menantis miestelis, išsidėstęs abipus Kražantės upės. Miestelio senoji dalis šiandiena yra saugoma kaip urbanistikos kultūros vertybė. Vienas reikšmingiausių XVII – XVIII a. istorinių, architektūrinių paminklų čia – iki šių dienų išlikęs barokinis buvusios jėzuitų kolegijos pastatas. Tai dalis kažkada Kražiuose buvusio didžiulio jėzuitų pastatų komplekso…
Seniai, seniai – 1608 metais Kražiuose įsikūrė vienuoliai jėzuitai. Čia atvykusiems jėzuitams, 1614 m. Žemaičių seniūnas ir Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius su savo žmona Slucko kunigaikštyte Sofija Maleckaite užrašė 7 kaimus, o 1615 m. Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis padovanojo žemės sklypą su nebaigta statyti pilimi, kurią dar 1565 m. pastatydino M. K. Radvilos Našlaitėlio tėvas Mikalojus Radvila Juodasis. Pilies pastatas buvo iškilęs kairiajame Kražantės krante, kur tuomet buvusi dvaro sodyba, bažnyčia, parapinė mokykla ir dauguma to meto miestelėnų namų. Nuo visų šių statinių pilis buvo atskirta naujai suformuotais tvenkiniais. Pilis atsidūrė saloje, o nauja upelio vaga turėjo gynybinę reikšmę. 1616 m. Jėzuitai pilį pertvarkė ir įkūrė Kražių kolegiją, kurioje klasės įrengė pagal Vilniaus jėzuitų akademijos pavyzdį. Per ketverius metus pastatyta pietinė kolegijos dalis, pradėti parengiamieji jėzuitų bažnyčios statybos darbai. 1621 m. vasarą, Žemaičių vyskupas Stanislovas Kiška iškilmingai pašventino būsimos bažnyčios kertinį akmenį. Jėzuitų bažnyčios ir kolegijos plėtimo darbai truko ilgai. Iki 1648 m. šventovės statyba buvo nutrūkusi dėl medžiagų ir paruoštos medienos trūkumo. 1660 m. bažnyčios statyba atnaujinta, pradėta atstatyti plytinė, kurios pastatas jau daugelį metų buvo sugriuvęs. Vėliau bažnyčios pastatas paaukštintas, uždengtas stogas, gegnėms panaudojant netašytas kartis. Didžiajam altoriui puošti išleista net 400 auksinų. Šiuose kraštuose jokios kitos bažnyčios puošybai nebuvo skirta tiek daug pinigų. Bažnyčia baigta statyti 1689 m. (bažnyčia pastatyta per 68 metus). Vyskupas Kazimieras Pacas bažnyčią konsekravo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulu. Bažnyčia, kurios dabar išlikę tik pamatų akmenys, buvo puošniausia to meto Žemaitijos šventovė. Dvylikoje altorių kabėjo puikūs tapybos darbai, o centriniame – iš Romos atvežtas Leonardo da Vinči tapytas Dievo Motinos Ėmimo į dangų paveikslas, tuomet kainavęs 600 olandiškų dukatų. Bažnyčioje taip pat buvo puošni Briuselyje daryta sakykla, kurią dovanojo karalius Jonas Sobieskis bei didžiuliai vargonai. Maždaug 4 ha plote buvo pastatyti net 22 įvairios paskirties pastatai. Geriausiai kolegijos užstatymą iliustruoja paskutinis, 1747 m. darytas, sklypo planas. Jo originalas buvęs Plūsčių dvarininko E. Pšeciševskio rūmuose. Planą braižė jėzuitas Stanislovas Jurevičius. Šiame plane kolegija užfiksuota klestėjimo laikotarpiu. Kolegijos pastatų ansamblis buvo išsidėstęs apie tris kiemus, iš jų didžiausias – mokyklos kiemas, kurio viduryje stovėjo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Jos bokštai buvo atsukti į miestelį. Iš trijų pusių uždarame, o į pietryčius atvirame kieme buvo vienuolyno kapinės, medžių alėja. Šiauriniai, rytiniai bei pietiniai korpusai – sujungti. Šiaurėje – šulinys, bažnyčia koridoriumi sujungta su pietiniu korpusu. Už bažnyčios į pietvakarius buvo ūkinis kiemas, personalo gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šiaurėje prie Kražantės – alaus darykla, už upės – mūrinis malūnas. Šių dienų sulaukė tik pietvakarinis korpusas…
Kražių kolegijoje vienu metu mokytojavo nuo 8 iki 47 pedagogų, profesorių. Čia dirbo nemažai iškilių jėzuitų, pasišventusių ne tik katalikų bažnyčiai, bet ir mokslui, kultūrai bei lietuvybės ugdymui. Vienas žymiausių barokinės lyrikos reprezentantų Europoje, poetas, teologijos daktaras – Motiejus Kazimieras Sarbievijus, 1617 – 1619 m. Kražiuose dėstęs poetiką ir sintaksę. Lotynų kalba rašytuose poezijos kūriniuose jis atskleidė Kražių gamtos grožį, atskirą panegiriką paskyrė Kražių kolegijos statytojui ir didžiam Lietuvos karo vadui J. K. Chodkevičiui pagerbti. M. K. Sarbievijus rašė odes, epigramas, himnus, eilėraščius, išėjusius rinkiniais „Lyrikos knygos“, „Miškų žaidimai“, parengė daug poetikos darbų. 1641 m. Kražiuose poetiką dėstė ir teologijos daktaras, filosofijos magistras Kazimieras Vijūkas – Kojelavičius, vėliau Vilniaus akademijos rektorius, daugelio mokslinių leidinių autorius. Nuo 1666 m. su pertraukomis kolegijoje gramatiką, retoriką, filosofiją, kanonų teisę dėstė žemaitis Gabrielis Šimkevičius. Jis parašė 3 mokyklines dramas, kurios buvo statomos Kražių kolegijos teatre. Kražių jėzuitų kolegija kartu su švietimu ir religiniu auklėjimu rūpinosi ir kultūrine veikla. Viena iš tokių kultūrinės veiklos formų – mokyklinis teatras, jėzuitų buvo laikomas mokymo proceso dalimi. Jėzuitai miestelyje rengė šventes, procesijas, kurios sukviesdavo daug žmonių iš tolesnių vietovių, skatino prekybą.
Vaisingą Kražių kolegijos darbą dažnai trukdė įvairios stichinės nelaimės: nederlius, liūtys, gaisrai, o labiausiai badas, maras ir karai. 1656 m. Kražius ypač nuniokojo švedų kariuomenė. Besiartinant švedams, jėzuitai išbėgo į Prūsiją. Praūžus karo audrai, grįžę į Kražius vienuoliai kolegiją rado išplėštą ir sunaikintą. 1773 m. Popiežiui Klemensui XIV panaikinus Jėzuitų ordiną, nustojo veikti ir Kražių jėzuitų kolegija. 1773 m. jėzuitams išsikėlus iš Kražių, kolegiją perėmė Edukacinė komisija ir pertvarkė į apygardos mokyklą. Jėzuitų žemės buvo išdalintos. Pastatai liko apleisti, ilgainiui pradėjo nykti.
Per ilgą gyvavimo laikotarpį Jėzuitų pastatų kompleksas turėjo daug šeimininkų. Tai – Radvilos, jėzuitai, Kolainių karmelitai, Pšeciševskiai, Krukauskaitės. Vienas iš savininkų A. Pšeciševskis daugumą pastatų nugriovė, o pietinį (vienintelį dabar išlikusį) korpusą išnuomojo gyventojams ir įstaigoms. XX amžiaus pradžioje (1910 m.) šiame pastate buvo įkurta 16 butų, penkiuose kambariuose veikė Kražių paštas bei valgykla neturtingiesiems. Vėliau (1941 m.) visose patalpose apsigyveno kražiškiai. 1967 – 1983 m. antrame aukšte buvo įsikūręs Kražių vidurinės mokyklos bendrabutis, metalo ir medžio dirbtuvės, o pirmame aukšte gyveno 13 šeimų…
2000 m. Kelmės rajono savivaldybė išlikusį kolegijos pastatą išpirko ir čia buvo pradėti restauravimo darbai. 2008 m. čia įsikūrė Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras – moderni ir šiuolaikiška, daugiafunkcinė kultūros įstaiga, apjungianti Kražių kultūros centro, bibliotekos, Kražių kraštotyros muziejaus padalinius, parodų ir konferencijų salę, turizmo informacijos centrą bei viešųjų paslaugų (apgyvendinimo) sektorių į vieningą struktūrą.